- kliaudis
- kliáudis sf. (1) NdŽ 1. žr. kliauda 1: Kad nebūtų tam arkliui jokios kliaudies, galėčiau ir keturis šimtus mokėti Pkr. Kartais sunku kliáudį pastebėti Kair. Jo boba visokių kliáudžių pilna Vžns. | Mergina su kliaudimi, su kliaudžia (su kūdikiu) Ss. 2. žr. kliauda 3: Tik žodį tark – kliaudies nebus pasauly B.Sruog. Atsirado visokių kliaudžių rš. Būčiau nuvažiavęs, bet kad visokios kliáudys Jnš. 3. žr. kliauda 4: Kiek tu čia kliáudžių pridirbai! Sv. 4. priekabė: Neieškok kliaudžių: jei nori, sakyk, kad nori muštis! Lkm.
Dictionary of the Lithuanian Language.